Tarp ugnikalnių įsikūręs miestelis Baños (pilnas pavadinimas Baños de Agua Santa) yra super turistinė vieta su užkeltomis kainomis ir krūva turus po džiungles, kalnus ir kitas apylinkes organizuojančias agentūras. Pats miestelio pavadinimas tiesiogiai išvertus reiškia "vonios" arba "tualetai". Be terminių vonių ir organizuojamų turų, turistai gausiai lanko ir netoliese esančius krioklius.


Kaip ten bebūtų, man Baños labiausiai įsimins cukranendrėmis. Mieste gausu parduotuvių, kurios prekiauja iš cukranendrių pagamintais saldumynais. Kiekviena tokia parduotuvė turi kablį, ant kurio vyrai visaip minko ir tampo saldainių "tešlą" pagamintą iš cukranendrės. Jei "tešlą" minkyti nustos - masė sukietės. Minkymo procedūra gan paprasta: masė įtempiama, tada pusė jos užmetama ant kablio ir vėl tempiama. Ir taip visą dieną. Praeiviams minkytojai vis atplėšia ir pavaišina gabaliuku šios saldžios masės. Dienos gale "tešla" yra suskaidoma į mažus saldainiukus ir supakuojama į dėžutes skirtas pardavimui.

Prie pat autobusų stoties ypač daug kioskų, kuriuose galima atsigaivinti šviežiai paruoštomis cukranendrių sultimis. O jei nenori sulčių, tai už 50 centų nusipirk maišelį nuluptų ir į pailgus gabaliukus supjaustytų cukranendrių. Šių saldžių ir sultingų pagaliukų čiulpimas gali būti skanus užsiėmimas keliaujant autobusu. Pardavėjos dviem sultingais pagaliukais bando prisivilioti kiekvieną praeivį. Įdomu buvo tai, jog mus, užsieniečius, jos tiesiog ignoravo, nei mumis domėjosi, nei pagaliukų siūlė. Matyt, čiulpti cukranendres mėgsta tik vietiniai...

Iš Baños pabėgom po Naujų. Čia nuotraukoje bandėm įamžinti ugnikalnio lavos trajektoriją. Tas ugnikalnis suaktyvėjo prieš keletą metų ir dabar karts nuo karto paspjaudo. Taip nutiko ir prieš keleta dienų. Dabar traktoriai zuja dirba valydami greitkelį. Jei gerai įsižiūrėsite tai nuotraukoje matysite lavos trajektoriją.