Mes turtingoje pakrantėje. Ispaniškai tai reikštų Kosta Rika. Kraštovaizdis kurį iki šiol matėme - tikrai įspūdingas. Aplink vien žalia ir daug vietos kempingui :) Deja, bet iki šiol šios šalies draugiškumu autostopininkams pagirti negalime. Mašinos nestoja. Tiksliau, jos stoja, bet tik kelyje prastysojus 3-4 valandas. Žiūrėsim kaip seksis toliau, gal šalies šiaurėje bus lengviau.

Nuo penktadienio vakaro mes svečiuojamės Žemės Rožės fermoje (Earth Rose Farm, www.EarthRoseFarm.org ). Jos įkūrėjai - du amerikonai, Madži (Maji) ir Rožė (Rose). Jų vizija - suburti bendruomenę, kuri išgyventų iš vaisių ir daržovių auginamų fermoje.

Jau pirmą rytą atsikėlėme labai anksti ir padėjom Rožei melžti pieną. Mama Mū, toks karvės vardas, prieš savaitę pagimdė Baby Mū. Pastaroji vargšelė yra visą dieną laikoma tvarte - kažkodėl nenori niekas jos paleisti su mama.

Fermoje svečiuosimės ir su darbais gelbėsime dar kokią savaitę. Balandžio 1-ą - bus pilnatis ir ta proga švesime 1 metų fermos gimtadienį. Iš karto po jo keliausime į šiaurinę Kosta Rikos dalį ir trumpam patrauksim link Nikaragvos, Salvadoro ir Honduro. O toliau teks mums kastis kelią iki Pietų Amerikos...

Linkejimai iš fermos!
Augustas & Katja