VAGIŲ ŠALIS?
Tik nesupraskit manęs klaidingai. Turistams čia tikrai saugu.
Pradėkime nuo to, jog oficialus kubiečio uždarbis - 5-25$ per mėnesį. Tačiau tuo pat metu kiekvienas pilietis per mėnesį sugeneruoja apie 100-300$ pajamų. Žodžiu, politinė sistema žmones riboja, bet visi sukasi kaip gali su tikslu užsidirbti papildomą centą. Jei žmogelis dirba batų gamykloj - nufyrina kelias poras batų į namus, ir vėliau parduoda juos gatvėje. Mums net policininkas kartą siūlė iš jo pirkti ispanišką knygą-gidą apie Kubą. Ir taip sukasi kiekvienas pilietis. Tiesiog sistema verčia būti tokiais.
PINIGAI
Tai turbūt pirmas dalykas apie kurį verta užsiminti. Kuboje cirkuliuoja dvigubi pinigai: Kubos pesas, dar vadinama "moneda national" (liet. nacionalinė moneta), bei Kubos konvertuojamas pesas (sutrumpintai CUC - peso convertible).
Po Sovietų Sąjungos griuvimo, Kuba nustojo gauti Rusijos visapusišką palaikymą, kuris padėjo Kubai egzistuoti. Šalis buvo priversta įsileisti turistus, ko pasekoje šiandieną turizmas - bene pagrindinis Kubos pinigų generavimo šaltinis. Pradžioje užsieniečiai atsiskaitinėdavo JAV doleriais. Prieš keletą metų, galbūt dėl sudėtingų Kubos ir JAV santykių, buvo įvestas konvertuojamas pesas kurio santykis su doleriu lygus 1 su 1.
CUC gyvavimo pradžioje jo vertė buvo 150 nacionalinių Kubos pesų. Dabar vienas CUC yra vertas 24 pesų. Iš vieno į kitą pasikeisti galima taip vadinamose La Cadeca - valiutos keitimo punktuose. CUC dar turi bendrą pavadinimą "divisas" (ispaniškai "valiuta"). Pasak valdžios, jų tikslas ateityje pasiekti vienas prie vieno CUC ir Kubos peso santykį.
Turistams atsiskaitant už paslaugas, ar apsipirkinėjant "dolerių" parduotuvėse, konvertuojamą pesą dažnai vadina doleriu, bet dažnai tiesiog pesu. Pavyzdžiui, jei taksi sako, kad pasivėžinimas kainuos 10 dolerių arba 10 pesų, jie turi omeny 10 konvertuojamų pesų. "Dolerių" parduotuvėse, kuriose kainos surašytos konvertuojamais pesais, pardavėja mokamą sumą greičiausiai vadins pesais. Pavyzdžiui, litras pieno kainuoja 2 pesus, tai yra 2 CUC. Kelionės pradžioje visi šitie pavadinimai - pesai, kovertuojami pesai, doleriai, moneda national, divisas - kiek klaidina, tačiau po kelių dienų, įvertinant situaciją, jau nesunku atsirinkti kuriuo pinigu prašoma atsiskaityti.
Beje, nors JAV dolerio santykis su CUC yra vienas prie vieno, tačiau šiai valiutai Kuba taiko 10% mokestį. Tiesą pasakius, aš ne iki galo įkirtau kaip jie ten skaičiuoja JAV dolerio kursą, tačiau banke už 1 USD gausite 0.80 CUC. Tuo tarpu 1 eurą galimą iškeisti į ~1.15-1.17 CUC (priklausomai nuo banko).
Jei kartais sugalvosite keisti savo dolerius ar eurus neoficialiai, gatvėje (sako, tokių keitikų pasitaiko), būkite budrūs, kad už dolerius gautumėt atitinkamą sumą konvertuojamų pesų, o ne vienas prie vieno nacionalinių pesų, kurių vertė 24 kartus mažesnė.
Keliaujant po Kubą teks turėti dvi kišenes pinigams - nacionalinio peso monetoms (nominalai 3p, 1p, 20ct, 5ct), bei konvertuojamo peso centams (nominalai 1p, 50ct, 25ct, 10ct, 5ct, 1ct).
Tiesa, 3 pesų nominalo moneta (0.30 Lt vertės) turi Kubos didvyrio Če Guevaros portretą. Mano manymu, tai labai puikus ir pigus suvenyras. Šią monetą cirkuliacijoje pamatysite labai retai, tačiau ją be problemų išsikeisti galima La Cadeca ofisuose. Beje, tą pačią monetą, matėm, patyliukais siūlo ir suvenyrų parduotuvėse už 1 dolerį.
×××
Atlyginimai Kuboje kapitalistinių šalių standartais - mizerni, apie 100-700 nacionalinių Kubos pesų per mėnesį. Pavertus doleriais tai būtų nuo 5 iki 30 dolerių. Pavyzdžiui, patyręs daktaras ar
universiteto profesorius ko gero gauna apie 600-700 pesų (30 USD), o jaunimo organizacijoje kompiuterių administratoriumi dirbantis vaikinukas gauna apie 16 USD. Mums taip pat pasakojo, kad šlavėjams pradėjo mokėti didelius pinigus - 600 pesų už 15 dienų darbo. Nenuostabu, kad gatvės kai kuriuose miestuose labai švarios - juk būti šlavėju yra pelningiau nei daktaru.
×××
Paradoksalu, tačiau muilo, drabužių, batų ir daug kitų prekių su uždirbtais Kubos pesais neįmanoma nusipirkti. Šiuo atveju aš net nekalbu apie neįkandamas kainas. Problema yra ta, jog minėtus daiktus parduoda tik parduotuvėse, kuriose atsiskaitoma konvertuojamais pesais (CUC). Taigi, gavęs atlyginimą nacionaliniais pesais, žmogelis turi eiti į keityklą, nusipirkti konvertuojamus pesus (1 CUC = 25 pesus) ir tik tada yra galimybė įsigyti muilą.
×××
Viena kubietė dirbanti universitete gavo kontraktą Meksikoje. Čia ją Meksikos universitetas pakvietė darbuotis dviems metams. Kontrakto atlyginimas - 1000 USD per mėnesį. Deja, bet Kubos valstybei vargšė kubietė turi atseikėti net 75% viso uždarbio. Laimei, ji gyvena Meksikos universiteto apartamentuose ir už juos mokėti nereikia.
KREDITINĖS KORTELĖS
Kiekvienas miestelis turi bankus ir pasitaiko, kad šalia jų yra bankomatas. Mano manymu, tai nėra problema ir per daug jaudintis dėl to nereikėtų. Beje, gryninant pinigus, man uždėjo papildomą 3% mokestį nuo sumos. Šiaip tai, nelabai supratau kaip jie ten skaičiuoja. Oficialiai 1 CUC turėtų būti lygus 1 USD. Kai suvedžiau bankomate, kad noriu išsigryninti 200 CUC, man parašė, kad atitikmuo doleriais yra 216 USD ir dar uždėjo 6.48 USD (t.y. 3%) komisinių. Žodžiu, istorijos pabaigoje Kuba iš tavo kortelės nugręš daugiau nei tikiesi :)
Beje, banko kasoje irgi galima išsįmti pinigus iš kortelės. Pas juos 1 CUC kainuoja 1.125 USD, tai reiškia, kad už kiekvieną 100 CUC jums nuo kortelės nuskaičiuos 112.50 USD. Gaunasi kiek brangiau nei variantas su bankomatu.
Girdėjau, kad kai kuriose parduotuvėse galima atsiskaityti kortelėmis, tačiau visko gali būt, kad jie uždės papildomą procentą kainai. Be to, turbūt nerasit ką daug pirkti tokiose parduotuvėse.