Tikrai nesitikėjome, jog antradienį tranzuoti Coquimbo/La Serena pakraštyje teks į valandas. Tiek mums užtruko sustabdyti pirmąjį smėlio sunkvežimiuką 40-čiai kilometrų. Po jo iš karto ilgai nelaukę sustabdėm Kristianą (Christian) - vairavusį MAN furą pakrautą vario lakštais. Su juo keliavome tiesiai į Valparaisą (450 km). Mūsų vairuotojas naktį nusprendė miegoti mokesčio už greitkelį punkte, tad mes paprasčiausiai išsiskleidėm savo palapinę šalia sunkvežimio.
Trečiadinio rytą pagaliau atbildėjom į svarbų šalies uostamiestį Valparaiso. Čia apsistojome pas
CouchSurferį Filipą (Felipe). Jau turėjom progos pusdienį pasižvalgyti po apylinkes - ir ką gi, visai malonus senoviškas Katjai Berlyną, bei mums abie
ms Peru primenantis miestelis. Iki šiol visuose Čilės miestuose mums trūko gyvenimo gatvėje - spontaniškų saldumynų, tušinukų ar kitų niekučių pardavėjų ir šiaip šurmulio, prie kurio jau buvom pripratę Peru. Valparaisas pasirodė būtent toks - judrus ir gyvybingas. Čia netgi kursuoja seni troleibusai!!!
